- nemunai
- nemunaĩ sm. pl. (3b) 1. dideli vandenys (ppr. poezijoje, dainose): Buvo nemunai neišeitamys tą pavasarį Ggr. Upeliai išsiliejo nemunais K.Bor. O man tai blogiausia, kad balos patvino kaip jūros, upokšniai nemunais virto V.Krėv. Ežerai, nemunai – negaliu plauktie KrvD23. Žalioms lankoms raiti josim, nemunėliais plaukte plauksim JD790. Per ežeraičius, per nemunėlius atplaukia šyvas žirgelis LTR(Drsk). Ant kalno beržynaičiai, pakalnėj nemunaičiai LTR. Tūkstančiais degu liepsnų, kad verpetai nemunų išsilietų iš krantų! B.Sruog. | prk.: Dunojus kraujo praliejo Šarūnas, o Šviedrys tai jau nemunus (nepaprastai daug) V.Krėv. ^ Iš ankstaus ryto jau plaukia žmonių mìnios miestelin kaip nemunai V.Krėv. Tris dienas, tris naktis nemunais plaukė ten žalias vynas V.Krėv. Aš tik žiūriu, ka ma[n] nėr kur dingt an kelio: jis jau važiuoja nemunaĩs (sviruliuodamas) Jrb. 2. Jrb Nemuno kelias žiemą (ledu): Šiandien aš ėjau nemunaĩs Srd. Žiemą geriausias kelias nemunaĩs Vl. Iki pat Kauno nemunaĩs atsikapstėm Vl. Nemunais mes važiuojame ant Gelgaudiškio liki Plokščių Šk.
Dictionary of the Lithuanian Language.